Šių metų balandžio 3 dieną "Intro" galerijoje (Maironio g. 3) atidarytai fotografijų parodai "Massage as Message Nr. 2" pradžią davė viešas masažo seansas. Švelnia erotika dvelkiantys fotomenininkių Vilmos Gapševičiūtės, Irmos Kravcovaitės ir Solveigos Stankevičiūtės darbai, kuriuose perteikiamos masažo subtilybės, galerijoje bus demonstruojami iki balandžio 13 dienos, rašoma pranešime spaudai.

"Fotografijų ciklas nėra tiesioginė masažo dokumentacija. Mūsų tikslas buvo parodyti, kad masažas taip pat yra tam tikras informacijos perdavimo būdas", - sakė viena iš parodos dalyvių Vilma Gapševičiūtė. Pasak jos, elektroninio pašto eroje labai daug žinių keliauja su prierašu, jog elektroniniame laiške pateikiama informacija gali būti slapta ir atsitiktiniam gavėjui jos skaityti negalima. "Kiek perduodama žinia gali būti siejama su jo gavėju arba masažuotojo rankų darbas - su masažuojamuoju, reikės nuspręsti parodos lankytojams", - teigė V. Gapševičiūtė.
 
"Massage as Message" yra angliškų žodžių žaismas, kurio į lietuvių kalbą išversti neįmanoma. Projektas atspindintis trijų autorių asmeninę patirtį ir požiūrį į masažą, kaip mentalinį ir fizinį fenomeną. Pagrindinė priemonė - rankos, kurios liesdamos ir atlikdamos tam tikrus veiksmus perduoda pranešimą. Parodos idėja gimė trims merginoms besimokant masažo meno. Viena iš jų buvo kaip modelis, kita darė masažą, o trečia fotografavo. Pirmoji šio fotografijų ciklo paroda buvo surengta Kylio mieste, Vokietijoje, ir priimta itin šiltai. Sulaukusios pasisekimo, fotomenininkės nusprendė į projektą įtraukti daugiau asmenų, o vėliau pristatyti jį Lietuvoje.

Parodos atidaryme profesionali masažistė viešai atliks vieno iš modelių masažą pagal maorių techniką. Šio masažo tėvynė - Polinezijos salynas, jis daromas šokant pagal maorių genties melodijas ar kitą ramią muziką. Masažuojama tik dilbiais, o plaštakomis judesys tik užbaigiamas. Masažuojamas visas kūnas nuo pirštų galiukų, išskyrus intymias kūno vietas, kad masažuojamasis nesijaustų nejaukiai arba nepatogiai. Toks masažas laikomas gydymu švelnumu ir geromis emocijomis, vien jį stebint po seanso dar ilgai nedingsta gera nuotaika.

"Nesame fotografijos profesionalės, turime mėgstamus darbus, o fotografija, kaip ir masažas, mums yra tik hobis", - teigė V. Gapševičiūtė. Jos teigimu, pomėgis fotografijai ir masažui suvienijo tris drauges, suteikė progą apibendrinti patirtį ir perteikti idėjas platesnei visuomenei.

Fotografuojančių merginų grupė susibūrė daugiau nei prieš porą metų. Visos merginos yra baigusios skirtingų rūšių studijas Solveiga - dailės, Irma - tarptautinės komunikacijos, Vilma - ekonomikos. Prieš susiburdamos fotomenininkės yra surengusios keletą pavienių parodų.

Apie autores:

Vilma Gapševičiūtė (g. 1971) gyvena ir dirba Vilniuje. 1994 m. baigusi Gamybos ekonomikos fakultetą Vilniaus universitete dirba ne tik "Lietuva Statoil" bendrovėje, bet ir užsiima fotografija. Vilma fotografuojamą objektą pateikia skirtingai. Be dokumentinės fotografijos, jai didelę reikšmę turi vaizdas, kuris nebūtinai gali atspindėti realybę. Dvimatė fotografija ir trimatė realybė skiriasi, tad fiksuojama aplinka ar detalės jos darbuose nebūtinai sutampa su tuo, kas matoma įprastai. Vilma vadovaujasi principu - jei stengtumeisi įtikti visiems, kam nors vis vien nepatiks.

Irma Kravcovaitė (g. 1968) gyvena ir dirba Vilniuje. 1999 m. baigusi Tarptautinės komunikacijos studijas Vilniaus universitete, dirba ES informacijos centre. Domėjimasis vaizdine informacija paskatino gilintis į fotografiją - dalyvavo Vilniaus dizaino kolegijoje ir Vilniaus dailės akademijoje rengiamuose kursuose. Kasdienis sąlytis su faktine informacija, jos tikslumo bei išsamumo svarba sukelia norą kalbėti vaizdais, pasitelkiant į pagalbą asociacijas bei asmenines patirtis. Įsitikinusi, kad kiekvienas pasaulį suvokia savaip. Kitaip tariant, kiekvienam - savi žaidimai.

Solveiga Stankevičiūtė (g.1970) fotografuoti pradėjo dar studijuodama dailę Šiaulių pedagoginiame universitete. Baigusi studijas išvyko dirbti į Mesikos įlankoje plaukiojantį kruizinį laivą, vėliau gyveno Indonezijoje. Ne visada egzotiškos šalys įkvėpdavo fotografuoti, netgi atvirkščiai. Kartais jos užgoždavo Mintį! Pradėjusi fotografuoti įprastais, netgi primityviais fotoaparatais, tokiais kaip "Ssmena", "Aagat" - iki šiol žavisi jų galimybėmis. Solveiga fotografuoja, nes Šviesa, kuri ateina ir išeina, masina ir vilioja. Šviesos jėga verčia sekti ir atrasti Šešėlį.  Kaip ji pati pasakytų, fotografuoja, nes nieko Nežino.